keistas — kei̇̃stas, keistà bdv. Kei̇̃stas elgesỹs … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
keistumas — keistùmas sm. (2) NdŽ 1. keistas ypatumas: Už jo tam tikrą keistumą kvailiuku vadino rš. | Išeik vasarą pievosna, kas ten gėlių keistumas! Blv. 2. keistas daiktas: Monininkai keistumùs rodo J. Panorėjo svieto paregėti ir žemės keistumų… … Dictionary of the Lithuanian Language
antaugotas — antaugotas, a adj. (1) 1. su antaugomis (apie augalus): Alksnis toks keistas, antaugotas Slnt. 2. su išaugomis, antaugomis (apie kūną): Visos kojos antaugotos Slnt … Dictionary of the Lithuanian Language
apipustyti — apipustyti, appustyti K; Q565 1. intr., tr. Q565, Sut, N, K, M, Š apnešti sniegu, smėliu ar kt.: Sniegais apipùstė vėžes, takus, pėdas J. Sniegas marškinius an tvoros apipùstė Alv. Apipùstė visur Pc. Čia, miško aikštelėje, dar daug buvo sniego … Dictionary of the Lithuanian Language
apykeistis — apykeistis, ė adj. (1) gana keistas: Jis nepamišęs, tik taip apykeistis Kp. Kastis žinojo jį esant juokdarį ir apykeistį Pč … Dictionary of the Lithuanian Language
atbukimas — atbukìmas sm. (2) → atbukti: 1. Atbukìmas kalto – kalk nekalk, daugiau neiškalsi Lnkv. 2. Keistas proto atbukìmas rš. bukimas; atbukimas; pribukimas … Dictionary of the Lithuanian Language
atskiras — ãtskiras, à adj. (3b) 1. atskirtas, atsiskyręs nuo kitų, pavienis: Draugės jis neieško, jis ãtskiras gyvena J.Jabl. Ir šuo ãtskiras vilko nepapjaus J.Jabl. Kam esat atskirì, būkiat iš vieno Plng. atskiraĩ adv.: Jo vieno atskiraĩ paklausk… … Dictionary of the Lithuanian Language
atstumti — atstùmti, àtstumia (àtstuma Š), atstūmė K, Š, Rtr, FT, NdŽ 1. tr. Q5, SD217, H, R, MŽ, M, J, L, LL119,123 stumiant nutolinti: Nu krašto atstumiu pergą (laivą) B. Paėmė šimtą markių, tris šimtus atstūmė Yl. Nenorit gražumu, teismas atidalins, – … Dictionary of the Lithuanian Language
avinjautis — sm. žr. avijautis: Keistas iš tiesų yra tas avinjautis, jo privalumai vieni paneša į avį, kiti į jautį Blv … Dictionary of the Lithuanian Language
dumstelėti — dùmstelėti, ėja, ėjo intr. 1. dvelktelėti, pūstelėti, čiūžtelėti: Dumstelėjo šalto oro srovė rš. | prk.: Nejaukumas joje dumstelėjo: štai kas nors eina rš. Petrui dumstelėjo širdyj keistas nujautimas rš. 2. dunkstelėti, stuktelėti: Valtis… … Dictionary of the Lithuanian Language
